Nuostabi abrikosinė ar švelniai persikinė angliška rožė sukurta David'o Austin'o 1991 m.. Vienas iš šios rožės tėvų yra puikioji "Abraham Darby".
"Abraham Darby"
"Crown Princess Margareta" žiedai dideli, žiedlapių prikimštas žiedas kartais svyra neatlaikydamas tokio svorio.
Pats žiedas yra taip vadinamo puodelio formos. Žiedui senstant jo spalva šviesėja, tačiau išlaiko švelnų persikinį atspalvį. Pumpurų ant šakos susiformuoja po 3- 5, tad rožė žydėjimo metu pilna žiedų. ir jie maloniai kvepia vaisiais. Žiedai atsparūs lietui ir saulei. Gerai ir gausiai žydi visą vasarą.
taip žydėjo tik pasodintas antrametis krūmas
Pats krūmas aukštas su ilgomis svyrančiomis šakomis. Puikiai tinkantis sodinti prie sienos ar rožyno antrame plane. Lapai stambūs, žali. Jauni ūgliai būna rausvi.
Šią rožę rekomenduojama po žydėjimo genėti per pusę jos ūgio.
Charakteristikos:
aukštis:120- 185 m.
plotis: 120 m.
žiedai: apie 12 cm.
atsparumas šalčiui: 6b zona
Priskiriama "Leander' angliškų rožių grupei. Tai daug atsparesnės ligoms ir šalčiams angliškos rožės.
Princesė Margareta gimė 1882m. sausio 15d. Bagshot Park visai netoli Windsor'o Jungtinėje Karalystėje. Jos senelė buvo karalienė Viktoria. 1905m birželio 15 d. Princesė Margareta ištekėjo už Švedijos princo Gustavo Adolfo (vėliau tapusiu karaliumi). Atvykusi į Švediją ji iškart pasinėrė į kalbos ir istorijos studijas. Po dviejų metų ji jau gerai kalbėjo švediškai. Kaip vestuvinę dovaną jie gavo Sofiero rūmus Helsingborg'e (Švedija). Šiuose pradžioje apleistuose rūmuose jie daugiausia leisdavo vasaras ir kartu su kraštovaizdžio sodininku įrengė garsiuosius sodus (Swedish Summer Palace of Sofiero). Kurdami sodą kartu Princesė Margareta atsiskleidė kaip menininkė ir kraštovaidžio specialistė, o Gustavas Adolfas daugiau kaip mokslininkas ir rododendrų mylėtojas. Princesės tėvas princas Arthur'as, Connaught'o kunigaikštis pats buvo neblogas kraštovaizdžio specialistas ir netgi buvo pravardžiuojamas "sodo architektu". Kai princesė buvo jauna jai buvo pasamdytas Claude Monet mokinys Madeleine Fleury, kad būtų lavinami merginos meniniai sugebėjimai. Princesė Margareta planavo ir padėjo pagrindą pagrindiniam Sofiero parkui ir sodui. Apie tai ji yra parašiusi keletą knygų. Jos darbai turėjo įtakos Švedijos sodų kultūrai, tad ne veltui ji vadinama "gėlių princese".
1920m. gegužės 1 d. besilaukdama šeštojo vaiko princesė Margareta staiga mirė Stoholme.
