Dar prieš visišką rožių atidengimą įsitikinkite, kad įšalas iš jūsų rožyno visiškai pasitraukė. Pabandykite įkišti iešmą šašlykams, ką nors, kas lystų į žemę. Jei lenda be kliūčių- įšalo nebėra. Kodėl taip? Kodėl negalima atidengti visiškai rožių, kai tik pašviečia šiltesnė saulė ir mes pajutę pavasarį pamirštame kepures namuose... Kol žemė įšalusi augalas negali normaliai funkcijonuoti. Jo įšalę šaknys neaprūpina šakų maisto medžiagomis, drėgme. Todėl saulė kaip mat nudegina šakas ir jos apmiršta. Pratinkite rožes prie pavasario saulės palaipsniui. Atidenkite ar net nuimkite polietileną, dalį eglišakių. Padarykite ventiliaciją, kad gaivus pavasario vėjelis galėtų lengvai "prabėgti". Bet nuiminėkite ne viską iš karto. Tik vėliau nusistovėjus teigiamai temperatūrai ir įšėjus įšalui, galite visiškai nudenginėti rožes.
Šį kartą teko darbus pradėti lyjant negausiam lietui, bet pavasario dulksna ir pirmoji šiltoka diena (+11 C) buvo iš tiesų maloni darbui. Žinoma yra dar ir begalinis azartas pamatyti, kaip peržiemojo rožės ir įvertinti rudens dengimą. Jau kelinti metai šis azartas būna persipynęs su džiugesiu, kai matai žalias ir sveikas rožių šakas.
Jau nuo 2010m rudens daugelis rožininkų iš LRD (Lietuvos Rožininkų Draugija) savo rožes dengėme naudodamiesi Rusijos rožininkų patirtimi. Ir tikrai toks dengimo būdas, kai statomi tam tikri "šiltnamiukai" rožėms, labai pasitvirtino. Rožės jau antrą žiemą atlakė puikiai. O pastarosios žiemos buvo ištiesų labai, labai šaltos. Bet, kaip dengti rožes "tuneliukias- šilnamiukais" aprašysiu rudenį, nes dabar tai visai nebeaktualu.
Dabar prasideda linksmesni ir daugiau darbo reikalaujantys dalykai.
Nudengus rožes reikėtų nugenėti pajuodusias, nušalusias (jei tokių yra) ir pažeistas šakas (kirpkite iki sveikos, šviesiai žalios šerdies vietos). Taip pat neskubėkite nukirpti tų šakelių, dėl kurių gyvibingumo abejojate. Atsiminkite- nukirpti visada spėsite. Apsiniaukusią, be vėjo dieną nupurkškite rožes vario sulfatu (100gr. - 10 l. vandens) tirpalu arba „Champion“ pagal nurodytą instrukciją. Apipurkšti reikėtų ne tik rožių krūmelius, bet ir žemę aplink juos. Būtų gerai, kad bent jau pusdienį po purškimo nelytų lietus.
Atidesnį šakų genėjimą siūlyčiau atlikti, kai rožės bus truputį prasprogę. Tai ir bus pagrindinis rožių genėjimas, kuris atliekamas pavasarį. Vėliau vasarą po pirmojo žydėjimo rožės genimos jau ne taip stiprai. Genint kerpama 45" kampu 1/2 ar 1 cm. nuo išorinės akutės. Išsprogusių rožių genėjimas skatina dar geresnį augimą, o kirpimas kampu apsaugo nuo infekcijos. Nukirpti reikėtų visas smulkias ir silpnas šakutes, nes jos retai kada žydi. Kirpkite visas ligų pažeistas šakas. Taip pat reikėtų iškirpti senas rožių šakas, kurios jau yra pakeitę spalvą. Tai 3-4 metų gelsvos modernių rožių šakos, kuriose gyvybiniai procesai jau ženkliai sulėtėję. Genėdami rožes nepamirškite, kad taip skatiname ne tik naujų ūglių augimą, bet ir gausesnį, didesniais žiedais žydėjimą. Tačiau tai yra šiek tiek ir kūrybinis procesas, juk tuo pačiu formuojame gražų krūmą.
O kol kas galime mėgautis tik bundačio pavasario pirmaisiais krokų žiedais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą